Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnį notaras gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai.
Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją, yra profesinė veikla.
Pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas.
Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintas privalomosios mediacijos institutas. Numatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus:
1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (pvz. dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo).
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Notaras negali teikti būti mediatoriumi ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras taip pat negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau teikė mediacijos paslaugą.
Vadovaujantis Notariato įstatymo 19 straipsniu, dėl mediacijos paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos notaras susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Mediacijos paslaugas (įskaitant ir privalomosios) gali teikti tik mediatorius (notaras), įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatorių sąrašą galite rasti čia. Notarų mediatorių sąrašą galite rasti čia.
