Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios numato, kad į Notarų garbės teismą bus deleguojami du visuomenės atstovai.
Jie bus renkami Lietuvos notarų rūmų visuotiniame susirinkime iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų atstovų. Iš viso Notarų garbės teisme bus 7 nariai. Visuomenės kandidatai į Notarų garbės teismą privalės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jiems bus taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Naujos įstatymo nuostatos turi įsigalioti 2020 m. rugpjūčio 1 dieną. Lietuvos notarų rūmų nuomone, šis įstatymas turi spragų.
LNR prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis BNS korespondentui sakė:
“Įstatymo pataisos yra kontroversiškos, tačiau jos priimtos, ir Notarų rūmai laikosi principo vykdyti priimtus įstatymus. Notarų rūmai neketina imtis jokių priemonių, kurios kliudytų įstatymo įsigaliojimui. Daug mėnesių trukusių projekto svarstymų metu notarų bendruomenė pateikė savo pastabų ir siūlymų, kaip geriau užtikrinti notarų klientų interesus, ir dalis jų buvo išgirsta. Vis dėlto manytume, kad priimtas įstatymas iki galo neatsako į klausimą, ar bus užtikrinta vienos svarbiausių mūsų šalyje paslapčių – notarinės paslapties – apsauga, kai Notarų garbės teismo nariais taps visuomenės atstovai. Išlieka aktualus klausimas – kaip ir kokia bus taikoma atsakomybė už galimą notarinės paslapties atskleidimą? Notarui tokios paslapties paviešinimas reikštų tik viena – profesinės karjeros ir teisininko reputacijos pabaigą, tuo tarpu notarinę paslaptį paviešinęs teisingumo ministro skirtas visuomenės atstovas rizikuoja tik būti atšauktas iš šių pareigų”.
