Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius siūlo įtraukti visuomenės atstovus į notarų, antstolių ir advokatų garbės teismus. Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis komentuoja, kodėl toks siūlymas neteiktinas.
„Siūlymas Notarų garbės teismo nariais skirti asmenis „iš šalies“, ne notarų tarpo, rodo sunkiai paaiškinamą nepasitikėjimą notarų savivalda ir patikimai bei principingai veikiančia notarų drausminės priežiūros sistema.
Projekto rengėjai nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių turi būti atliekami teisės aktų pakeitimai, nepateikia argumentų, kodėl šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir privalo būti keičiamas. Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Projekte siūlomi pakeitimai dėl visuomenės atstovų įtraukimo į Notarų garbės teismo sudėtį, galėtų būti priskiriami prie asociacijų laisvės ir nepriklausomumo principo įgyvendinimo suvaržymo.
- Skirtingai nuo kai kuri kitų teisinių profesijų, Notarų garbės teismas nagrinėja ne tik etikos, bet ir Notariato įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus, todėl asmuo, nežinantis notariato reglamentavimo ir išsamiai nesusipažinęs su notaro veikla, negalėtų tinkamai įvertinti galimo pažeidimo.
- Notarų garbės teismo nariais gali būti ne bet kurie notarai, o tik tie, kurie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus: Notarų garbės teismo nariu skiriamas ar renkamas notaras turi turėti ne mažesnį nei penkerių metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Taigi, Notarų garbės teismo nariai – notarai, turi atitikti ne tik notaro veiklai vykdyti būtinus reikalavimus (turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), būti atlikus ne trumpesnę kaip dvejų metų kandidato į notarus (asesoriaus) praktiką arba turėti ne mažesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažą, būti nepriekaištingos reputacijos, būti išlaikius notaro kvalifikacinį egzaminą ir t.t.), tačiau ir turėti praktinės notaro darbo patirties bei neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Tuo tarpu, įgyvendinus siūlomus teisės aktų pakeitimus, Notarų garbės teismo nariams – visuomenės atstovams – nebūtų taikomi kvalifikacijos, teisinio išsilavinimo bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
- Itin svarbu: Notarų garbės teismo nariams – notarams – vykdant savo profesinę veiklą bei svarstant notarų drausmės bylas privaloma saugoti notarinio veiksmo notarinio veiksmo paslaptį, neviešinti informacijos apie atliktą notarinį veiksmą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Visuomenės atstovų įtraukimas į Notarų garbės teismo sudėtį pažeistų notarinės paslapties principą. Notarų drausmės bylų nagrinėjimo metu atskleidžiama informacija apie atliktus notarinius veiksmus, jų atlikimo aplinkybes, pateikiami notariniai dokumentai ir kitokio pobūdžio informacija – visa tai sudaro notarinę paslaptį, kuri gali būti atskleidžiama tik įstatyme apibrėžtam subjektų ratui. Pritarus siūlomam projektui, notaras, dėl kurio veiksmų bus kreiptasi į Notarų garbės teismą, negalės užtikrinti savo klientų diskretiškumo ir su tuo susijusios jų apsaugos, nes informacija Notarų garbės teismo posėdžio metu bus atskleidžiama paskirtiems visuomenės atstovams, neturintiems teisės sužinoti notarinių veiksmų atlikimo faktų ir kitų susijusių aplinkybių.
- Be išvardintų argumentų, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turi teisę inicijuoti notarui drausmės bylą, o nesutikdamas su priimtu Notarų garbės teismo sprendimu, teisingumo ministras turi teisę tokį sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Per pastaruosius ketverius metus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras neiškėlė nė vienos notarų drausmės bylos, taip pat teismui neapskundė nė vieno Notarų garbės teismo priimto nutarimo.
Per pastarąjį dešimtmetį Notarų garbės teismas išnagrinėjo dešimtis bylų, kuriuose priėmė objektyvius, nešališkus ir principingus sprendimus, tarp kurių - sprendimai sustabdyti notaro veiklą dviem mėnesiams ir notaro atleidimas iš užimamų pareigų. Nuo 2015 metų Notarų garbės teismas išnagrinėjo 10 drausmės bylų, kurias visas iškėlė Notarų rūmų prezidiumas."
