Notariato raida

Notariato raida Lietuvoje

Lietuvos notariato ištakų reikia ieškoti XIII amžiuje kartu su Lietuvos valstybės ištakomis. 1253 m. Kulmo vyskupas Henrikas karūnavo Mindaugą Lietuvos karaliumi. Susikūrus Lietuvos valstybei, raštininkais (notarijais) paprastai būdavo vienuoliai. Vytenio valdymo laikais (1296-1316) šį darbą dirbo pranciškonai, o, valdant Gediminui (1316-1341), kunigaikščio dvare kaip ekspertai, patarėjai ir raštininkai veikė ir domininkonai. Daug gerų permainų įnešė Vytautas. Jis pertvarkė pačią valstybės raštinę, įsakė išduodamus raštus ar dokumentus registruoti, daryti jų nuorašus. Todėl valstybės raštinėje atsirado du skyriai: viename buvo rašomos privilegijos, registruojami raštai, o kitame – daromi dokumentų nuorašai. Pagal 1588 m. Lietuvos Statutą į teismų funkcijas įėjo ir įvairių juridinių aktų bei sutarčių registravimas, išrašų iš aktų knygų išdavimas, kuriuos tvirtindavo raštininkai, atlikdami notarų pareigas.

Skaityti daugiau...

 

 

Notariato raida Europoje

Visa šiandieninio notariato istorija yra susijusi su viešųjų notarų institucijos atsiradimu bei vystymusi. Viešieji notarai – tai notarai, veikę valstybinės ar bažnytinės valdžios vardu, kurių sudaryti ar patvirtinti dokumentai turėjo viešojo akto pobūdį. Viešą pobūdį šie aktai įgydavo jau todėl, kad būdavo pasirašyti, patikrinti, užantspauduoti, o dažniausiai ir surašyti notaro. Taigi notariato raidą turėtume apžvelgti dviem kryptimis: aptardami notariato, kaip atskiros institucijos, raidą bei aptardami viešojo dokumento istoriją. Šiuo metu geriausiai yra ištyrinėta Italijos notariato raida, kadangi kaip tik ši šalis yra lotyniškojo notariato lopšys.

 

Skaityti daugiau...